Aplinkos apželdinimas priežiūra

Vejos pjovimas

Svarbiausias vejos pjovimo aspektas yra aukštis. Priklausomai nuo drėgmės, dekoratyvinių ir sportinių vejų aukštis turi būti 3/4cm, kitų tipų vejos - 4/5cm.

Vienu pjovimu nerekomenduojama pjauti daugiau negu trečdalio vejos aukščio. Taip pat pasirūpinkite, jog peiliai būtų tinkamai išgaląsti. Jeigu naudojate benzininę vejapjovę, peilį galąskite nupjovę 100 arų. Pjaunant veją patartina ją surinkti/sugrėbti, todėl nepjaukite, kol veja nėra pakankamai sausa.

Vejos ajeravimas

Pagrindinė aeracijos funkcija - gilus dirvos subadymas. Dažniausiai tai į vejapjovę panašus įrenginys, kuris besisukančiu velenu subado dirvą 5-8cm gyliu.

Pasekoje to, į šaknų sistemą lengviau patenka sveikai vejai būtinos medžiagos: deguonis, vanduo, kalis, azotas ir fosforas. Kai šios medžiagos lenvai patenka į gilesnius suspaustos velėnos sluoksnius, sustiprėja vejos šaknų sistema, veja tampa žalesnė, dekoratyvesnė, atsparesnė sausrai, ligoms, mindžiojimui.

Aeraciją geriausia atlikti sezono pradžioje, anktyvą pavasarį, tačiau jeigu nespėjote to padaryti, veją aeruoti galite iki rugsėjo mėnesio.

Vejos skarifikavimas

Pagrindinė skarifikavimo funkcija – iššukuoti vejoje susidariusį organinių atliekų raizginį ir samanas. Skarifikatorius įrenginys - besisukantis velenas su akėtvirbaliais.

Tokiu būdu yra išplėšiamas veltinis ir samanos. Po skarifikavimo veją reikėtų patręšti ir netrukus matysite akivaizdų rezultatą - veja taps dekoratyvesnė, tankesnė ir žalesnė.

Pagal Lietuvos agroklimatines sąlygas veją geriausia skarifikuoti pavasarį, tačiau jeigu nespėjote - nedelskite. Laiku iš vejos nepašalinus veltinio ir samanų, gali tekti atsodinti nedidelius vejos plotus.

Vejos vertikuliacija

Pagrindinė skarifikavimo funkcija – vertikalus vejos supjaustymas. Skarifikatorius įrenginys, kuris besisukančiu velenu su standžiais peiliais suraižo dirvą 1-3cm gyliu.

Tokiu būdu yra  supjaustomas veltinis, samanos, kupstai ir padaromi rėžiai dirvoje. Suraižyta veja lengviau įsisavina deguonį, vandenį, tampa atsparesnė ligoms, mindžiojimui, lengviau įsisavina trąšas, turi daugiau vietos augimui. Po skarifikavimo vejoje galima įterpti sėkla.

Vejos tręšimas

Kiekvienu metų laiku, vejai trūksta skirtingų cheminių elementų. Taigi aprašysime, kokiomis trąšomis veją geriausia tręšti pavasarį, vasarą ir rudenį.

  • Pavasarį , atlikus skarifikavimą ar aeraciją, veją būtina patręšti azoto turinčiomis trąšomis. Po žiemos veja yra nusilpusi ir būtent azoto dėka veja pradės greičiau augti ir taps žalesnė.
  • Vasarą vejai gali pakenkti mažas kritulių kiekis ir aukšta oro temperatūra. Todėl svarbu pasirūpinti ne tik laistymu ir tinkamu pjovimo aukščiu. Tokiu laiku vejai yra naudingos kompleksinės trąšos su ilgalaikio poveikio (lėtai tirpstančiomis) azoto granulėmis.
  • Rudenį naudokite fosforo, kalio ir geležies turinčias trąšas. Šie sudėtiniai cheminiai elementai padidina atsparumą ligoms ir padeda vejai pasiruošti žiemai. Pastaba: Vidutiniškai 100kv.m. (1 arui) reikia 3kg trąšų.

 

Naudojame profesonalius rotacinius trąšų barstytuvus, taip tolygiai  vejoje išbarštomos trąšos.

Vejos kalkinimas

Vejos plote dirvožėmio rūgštumą reikėtu tirti kas 3-6 metai. Kalkinti reikia, kai pH mažiau kaip 5,7. Lengvus priesmėlio dirvožemius reikėtuų kalkinti kas 3-4 metai.

Sunkesnius priemolio dirvožemius pkanka kalkinti kas 5-6 metai. Geriausias kalkinimo laikas - vėlyvas ruduo ar ankstyvas pavasaris.

 

Vejos atnaujinimas

Vejos atnaujinimas jei vejoje pageidaujamų žolių like mažiau kaip 40-50 proc., prastas drenažas, persunki ar perlengva dirva. Tokias atvejai sena velėna sunaikinama, reikalui esant

klojamas drenažas, gerinama dirvos mechaninė sudėtis, kalkinama, tręšiama. Kai vejos plote pageidaujamų žolių yra ne mažiau kaip 50 proc., tuomet sunaikinti sena velėna nebūtina, pakanka  tik iš dalies ją atnaujinti. Pagerinti vejos ploto lygumą, žolių rūšinę sudėtį, sudaryti palankias sąlygas žolėms augti bei šakninms vystitis.

 

Rožių priežiūra

Tinkamai parenkame rožėms vietą, rūpestingai ir teisingai pasodiname, profilaktiškai purkškiame nuo ligų ir kenkėjų, kasmet išretiname ir atjauniname, tinkamai ir laiku uždengiame žiemai, o pavasarį po truputį atidengiame, nes tik tada rožės bus sveikos ir ilgai džiugins Jus savo žiedais ir nuostabiu aromatu.

SVARBU:

  • kad rožės gražiau ir gausiau žydėtų, peržydėjusius žiedus būtinai nukirpkite.
  • rožes nuolat genėti – specialiomis žirklėmis kirpti ūglius virš antro ar trečio lapo su gerai išsivysčiusia akute, nukreipta į krūmo išorinę pusę. Jokiu būdu nekirpkite koto iki pat krūmelio apačios nepalikdama akutės, iš kurios galėtų išaugti naujas ūglis.
  • kad augalo nepultų kenkėjai ir grybinės rožių ligos, rožes reikia profilaktiškai purkšti insekticidais ir fungicidais.
  • Rožės mėgsta šilumą, šviesą, erdvę ir nemėgsta skersvėjų.

                                           Tinkamai prižiūrimos rožės gali augti ir 20 metų!

Augalų tręšimas

Dekoratyviniai medžiai ir krūmai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis užauga dvigubai didesni. Tręšimo laikas yra nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudenio.

Papildomo tręšimo tikslas yra pateikti lengvai prieinamų maisto medžiagų. Naudingas yra pūdinys (kompostas), kurį sudaro įvairi supuvusi organinė medžiaga: medžių lapai, šakos, žolės, durpės, mėšlas. Vienam suaugusiam medžiui pūdinio reikia apie 40 kg, o krūmui iki 10 kg. Dekoratyviniai medžiai ir krūmai tręšiami ir durpėmis.

Negalima tręšti augalų, kurie mėgsta kalkingas dirvas. Azotas skatina ir sustiprina augalų antžeminės dalies vystymąsi. Greičiausiai pasisavinamos įvairios salietros (amonio, kalio, natrio).

    

Augalų paruošimas žiemai

Nuo liepos mėnesio pabaigos negalima tręšti augalų trašomis, kuriose yra azoto, stimiliuojančio šakų ir lapų augimą. Tam, kad paruošti augalus žiemai, jiems geriausiai tiks trašos su fosforu ir kaliu.

Pagrindinė sodo augalus nuo šalčio sauganti danga yra eglišakiai. Ant eglių šakelių susikaupia pakankama sniego danga, kuri ir saugo augalus nuo didelių šalčių. Paprastai po apsnigtais eglišakiais temperatūra nenukrenta žemiau -5° C, net jei lauke oro temperatūra gerokai viršija -20 laipsnių. Tačiau jei ant augalus saugančių eglišakių sniego nėra, po jais oro temperatūra praktiškai nesiskiria nuo lauko temperatūros.

Gyvatvorių karpymas ir formavimas

Pagrindinė gyvatvorės priežiūra – genėjimas, jos turi būti genimos reguliariai. Reguliarus genėjimas šiltuoju metų laiku lemia naujų ūglių augimą apatinėje krūmo dalyje, o tai neleidžia išretėti gyvatvorės apačiai.

Pirmą vasarinį genėjimą reikėtų atlikti birželio pradžioje. Labai dažnai dėl neteisingo genėjimo aukštose gyvatvorėse gerai auga tik viršutinė krūmų dalis, o apatinė dėl nepakankamo apšviestumo tarsi apmiršta. Tokioms gyvatvorėms būtina suteikti kūgio ar trapecijos formą, kad jų šoninių pusių nuožulnumas į horizontą būtų apie 70 laipsnių. Taip pat reikia reguliariai išpjaustyti sausas ir ligotas šakas, stambius mažai besišakojančius ūglius.

Svarbu: sodinukų gyvatvorę reikia genėti tik antrais metais po pasodinimo - rudenį, kai medžiai jau be lapų. Vasarą reikėtų tik šiek tiek apkirpti šonus ir patrumpinti viršūnėlę.

  

Medžių ir vaismedžių genėjimas

Genėjimo tikslas – palengvinti patekti saulės šviesai į vainiko vidų. Jo metu pašalinamas šakų perteklius vainike ir kartu pašalinamos negyvos ir ligotos šakos.

Tinkamai suformuoti vaismedį, palaikyti jį sveiką, derėjimą, pagerinti vaisių kokybę ir apriboti vaismedžių augimą.

 

Medelių balinimas

Medelius rekomenduojama balinti vieną kartą - rudenį arba rudenį ir antrą kart pavasarį.

Jei rudenį nespėjote nubalinti vaismedžių kamienų ir stambesniųjų šakų, jas būtinai nubalinkite anksti pavasarį, nes kaitrūs saulės spinduliai gali pažeisti vaismedžių žievę.

Rudenį - medelių kamienai apsaugomi nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, nuo žievės pleišėjimų, be to sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Anksti pavasarį turėtų būti tik kaip papildomas balinimas - iš ties tai didžiausia sodininkų klaida medelius balinti pavasarį.

Miško valymas

Sniego valymas ir išvežimas

  • Mes pasirūpinsime, kad Jūsų aplinka teiktų Jums džiaugsmą ištisus metus!!!

Aplinkos projektavimas

Kraštovaizdžio sutvarkymo projektą sudaro šios projektinės dalys:

Bendrasis projektuojamos erdvės planas

Parinktų augalų sąrašas

Kietųjų dangų išdėstymas

Dekoratyvinių tvenkinių ir fontanų planas

Laistymo sistemos planas

Apšvietimo sistemos planas

3D projektavimas

Vejos įrengimas

Reljefo formavimas

Šlaitų formavimas ir sutvirtinimas

Paviršiaus išlyginimas

Dirvožemio gerinimas

Vejos sėjimas

Ruloninės vejos įrengimas

Drenažo įrengimas

Želdynų, alpinariumų įrengimas

Gėlynų įrengimas;

Gyvatvorių sodinimas;

Dekoratyvinių augalų sodinimas;

Dekoratyvinių tvenkinių ir fontanų įrengimas.